apšutėlis

apšùtėlis, -ė smob. (1) šnek. 1. apšutęs daiktas: Tokio apšùtėlio [ragaišio] padavė – veliasi tik gerklėj Grž. 2. nususėlis: Apšùtėlis, ir tas dar kakašinas (juokiasi) iš manę Vlk.